Dama su papirosu

Blankus kambarys prisodrintas dūmų,
Vos dar kvepia šviežiom kamelijom.
Rausvų aušros spindulių
Lyg tamsioj scenoj menkai apšviesta,
Rimta lyg nutapyta madona, sėdi dama.
Baltomis lyg lelijos rankom
Plaukus juodus nuo akių patraukia,
Vieną pirštinaitę grakščiai numauna,
Nerūpestingai numeta ir -
Giliai, lėtai užsirūko.

Tingiai raizgosi dūmai aplink
Mieguistą blizgantį katiną,
Vienastygią mandaliną, jos draugą
Čiaudėjantį pianiną,
Bet lyg paliepus išsisklaido, kai
Užkimusį patefoną įžūliai išdrįso užčiaupti
Čirškiantis telefonas.

Rami dama batėlį į jį sviedžia,
Papirosą į peleninę sugruda
Ir lyg lapė išsiviepia.
Staiga į stalą dėbteli -
Pagaliau triumfuoja tekilos butelis,
Džiugiai sužvinga taurės
Ir išsigąsta, skubiai nuvysta gėlės.