Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ar meni, kartą paėmęs ranką mano,
Prašei likti šalia
Sekti rasos švytinčia galia-
Kuri mus į kalno viršūnę nuvedusi..
Atvėrė džiaugsmu apipinus vartus 
-
Ten lietėm vėją mums plaukus veliantį
Ir pasodinęs mane prie liepos
kaspinais geltonais-
Man pynei kasas ilgas

Ir vis rasai pabeldus i langą mano
Seku viena dabar
Grįžtu čia vėl ir vėl...
laistyti rožes,
kur tavo krauju išdygusios žydi...
2008-05-03 08:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-03 14:04
van
van
baisu, graudu, šiurpu, liūdna.



dėl eiliaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-03 11:25
Rusenytė
ko apie save nieko neparašei?
vien apie kitą asmenį

(čia neskaitant tavo pabaigoje vienos sekimo)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-03 09:48
babrungas
tos krauju išdygusios rožės lyg ir turėtų būt akcentas, bet silpnas akcentas silpnam kontekste.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-03 09:22
kaCius
"apipinus"? :)
na, eilinė tragiška meilės istorija, nė vieno naujo įvaizdžio - nebent tie geltoni kaspinai man kažkaip šilko švelnumo ir nekaltybės (:D) - apie rimą kalbėti neverta, kaip patys suprantame. Na ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą