Mažybės

Vienišas namas dykynėj stovėjo
Ant apirusio slenksčio liūdnas senis sėdėjo

*

Tamsūs debesys virš mano galvos
Širdyje – klyksmas iš tuštumos

*

Kerintis deimantas
Auksiniai plaukai
Akys bedugnės
Ar tu ją matei?

*

Kiemas, statinių tvora, šulinys
Užaugęs takelis
Ir, nepaisant nieko, plevenantis drugys

*

Ant aukšto kalno – dar gilesnė duobė
Šerkšnotą naktį – danguje nemirksinti žvaigždė