paskutinis vakaras

Tas vakaras buvo toks gražus,
Aplink tyliai skaraidė kregždės...
Ir toks šiltas tąkart buvo dangus,
Kai atėjo tamsa, lyg šuva pasimetęs.
Ir nieks netikėjo, kad tai- ta diena
Ta diena, kai pasibaigia kelias.
O aš tik stovėjau ir žiūrėjau į ją,
Kai danguj garsiai krykštavo kregždės.
Ir taip stoviu aš prie kelio viena,
Nuleidusi galvą šypsausi vėl žemei.
Na negi tai viskas? negi pabaiga?
O many tikro liūdesio nei kruopelės...
Tas vakaras buvo toks gražus,
Tik danguj nebeskraidė jau kregždės.
Jos sutūpė visos, ir žvelgė dangun,
Kur gedėjo manęs tik žvaigždė pasimetus...
O žmonės žiūrėjo į raustantį dangų,
Stebėjosi- kur dingo kregždės?
Pamatę, kad tupi, nubaidė jas rankom,
Ir ruduo pasiklydęs atnešė naktį.