Rašyk
Eilės (73321)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10350)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Miniatiūros


Gimsti daug žinodamas, o miršti viską pamiršęs...

Tai palaipsniui suvokiau, kai pradėjau analizuoti savo trumpo gyvenimo momentus. Gal kas manys, kad aš keikiu tą gyvenimą, kurį suredagavo aplinka. Juk net kažkoks, sako, Rolas Paksa pareiškė, kad dėl visko kalta aplinka. Beje, vartosiu lietuviškus literatūrinius žodžius, įteisintus lietuvių kalbos arba tarptautinių žodžių žodynuose, idant neprikibtų „moralės“ sergėtojai bei visokio plauko „korektoriai“, kurie vartoja kas antrą žodį „tipo“. Tipo jis viską tipo supranta ir tipo jis labai tipo gudrus, kad tipo jis gali tipo koreguoti tipo mano parašytas tipo genialias tipo mintis.
Taigi, pateikdamas savo kai kuriuos pastebėjimus, turiu viltį, kad Tu, kuris dabar skaitai, nekartosi mano klaidų, nes iš svetimų klaidų geriausia mokytis. Kad geriau įsisavintum mano karčias gyvenimo pamokas, priimk domėn ir mano išvadas. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja Tau pasirinkimo teisę (demokratiją) – gali priimti tai, ką perskaitysi, kaip tikrą faktą, arba atmesti, kaip nepriimtiną Tau dėl Tavo moralinių, religinių, politinių ar estetinių įsitikinimų. Bet perspėju – geriau mokinkis iš kito padarytų klaidų...

Nepasiektas tikslas

Buvo patsai žiemos vidurys. Sniego tai primesdavo, tai vėl jis pranykdavo atslinkus nuo Dzūkijos šiltesniems vėjams. Žodžiu, žiema buvo nežiemiškai šilta. Kaime tokia žiema – ne žiema.
Lankiau  pirmą klasę ir pirmą kartą savo gyvenime turėjau pirmas oficialias „asmenines“ žiemos naujametines atostogas, tad miegojau kiek tik tilpo į mano liesą pilvą. Sekmadienio rytas buvo neskubus – nieks nesirito iš lovų. Pabudino ne triukšmas ar įprastas tuo laiku mamos barškinimas indais, kad pakištų mums šiltą  miltinį blyną panosėn prieš išlekiant į mokyklą. Pabudino pati Gamta. Gamta, arba, galima sakyti, reikalas išmesti tai, ką vakar buvau sąžiningai prisikimšęs į tą savo liesą pilvą. Išsiritau iš lovos ir nušlepsenau dar liesesnėm kojom prie durų, įsispyriau į kaliošus ir smukau pri prieangį. Kaliošų ir mano plonų kojų konstrukcija priminė nevykusius nuleistomis burėmis vienstiebius krovininius senovinius laivus (botus): juodi bedeniai korpusai ir iš jų styrantys grotstiebiai, sujungti viršūnėse vienu bendru marsu – mano liesu pilvu...
Atvėriau duris į  lauką ir užsimerkiau. Akis degino nesvietiška šviežio sniego baltuma. Balta balta. Sniegas išbalino net mėšlinus iš atokiau stovinčio tvarto  vedančius takelius, sodą, malkų pašiūrę. Per baltumą nesimatė net alksnių paupyje. Vėjo nebuvo, o rytuose kilo paraudusi saulė, kurios šviesa išdavė kur stovi obelys ar auga medelis – neryškūs, beformiai šešėliai tįso ir tik taip išryškindavo pusnies ar griovio kontūrus.
Stovėjau kaip įbestas, bet Gamta priminė, kad reikia judėti toliau, už tvarto, kur ir buvo „registratūra“. Nusileidau apsnigtais laipteliais ir pabandžiau surasti takelį. Mano kaliošai-laivai smigo į purų apklotą, sniegas byrėjo į „triumus“ ir šaldė letenas. O „registratūra“ už tvarto. Iki ten dar plaukti ir plaukti. Karštligiškai galvojau kaip man pasielgti, kaip man pasiekti tą galutinį tikslą, tą uostą ir iškrauti krovinį. Užmiršau net idilišką ryto žarą, rausvus šešėlius, tylą ir baltą baltą sniego apklotą. Ir aš sudreifavau. Pakeičiau plaukimo halsą, nuleidau bures ir mane užplūdo tokia palengvėjimo palaima, iš naujo atsivėrė akys ir vėl pamačiau nuostabą ir susižavėjimą keliančius vaizdus, rausvus šešėlius, nepakartojamus gamtos sukurtus kūrinius. Taip, Gamta yra nepakartojama kūrėja...
Kai mano siela visiškai atlėgo ir pasidarė kūnui lengva, vėl pakėliau bures ir, pajudėjęs į priekį, apsigręžiau, kad pamatyčiau jau ne Gamtos, o mano sukurtą kūrinį, bet...  Ten nieko nebuvo!!! Aš žvelgiau išsprogdinęs akis, bet nieko nemačiau. Pasimečiau, dairiausi, galvoje sukosi visokios kvailos mintys ir aš galutinai pasimečiau. Žengiau atbulas žingsnelį, mano koja-stiebas pasidavė į achterio (galinė, prie vairo esanti laivo dalis) pusę ir pajutau šilumą...
Ir staiga, kaip perkūnas trenkė siaubinga mintis – aš krovinį perkroviau į vieną savo laivą-kaliošą (arba kaliošą-laivą). Dabar jau visai pasimečiau. Dairiausi lyg pamišęs aplinkui, o visur tik baltas baltas sniegas. Viskas užsnigta. Nesimato nei pagaliuko, nei šakaliuko, nei lapelio, nei kokio nors vandens šlakelio. O rytinė vėsa jau glostė ne tik mano liesasas kojas-stiebus, bet ir visą kūną. Šilta buvo tik kulnui. Ir, kaip dviejų laivų kapitonas, priėmiau admirolišką sprendimą – reikia veikti ryžtingai. Ir aš taip pasielgiau. Ištraukiau kulną iš šilto krovinio, dūriau į baltut baltutėlį, bet šaltą sniego paklotą, o į krovinį grūdau pirštus ir, net žagsėdamas nuo savo ryžtingo bei didvyriško poelgio, ištraukiau garuojantį turtą į rausvą saulės šviesą. Vėl apsidairiau. Visur apsnigta. Nei pagaliuko, nei šakaliuko, nei lapelio, nei kokio nors vandens šlakelio! Aš ryžtingai bei išdidžiai pakėliau ranką ir visu smagumu krestelėjau į baltut baltutėlį sniegą atkištus į priekį du pirštus. O siaube!!! Po baltu sniego apklotu gulėjo ledo luitas ar akmuo nuspirtas nuo tako – ir pataikyk tu man nesitaikant. Aš sužviegiau iš skausmo ir instinktyviai sugrūdau į burną sutrenktus pirštus...
*****************************************************

Vėliau, jau atsitokėjęs ir susitvarkęs bei drybsodamas ant šiltos kaimiškos krosnies, padariau dvi jau ne vaikiškas išvadas, kurios tiktų gyvenime ir Tau:
1. Siekdamas galutinio tikslo nesusigundyk laikinais malonumais.
2. Jeigu įkišai savas letenas į nuosavą šūdą, nesistenk jas nusišluostyti į kitus – gali tekti pačiam nučiulpti pirštus.
2008-05-02 10:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-07 13:47
Yuki
Nesuprantu,kodėl Tavo kūriniai sulaukia tiek mažai komentarų,jie juk tokie geri,saviti ir orginalūs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą