Joninės. Man labiau patinka „Rasos šventė“ ... bet kaip ten bebūtų - mums pats tas... trumpiausia naktis:) šilta be proto, viskas tik svirpia, klega... Jonai ir Janinos (lėbauja ar ištvirkauja, kogero:)) laužai pleška, patinka man jų kvapas... kaip Tau? patinka liepsnelės vainikų ant vandens... mmmm.... iš kur ta romantika žilos senovės??... sakau, varom ieškot paparčiaus! sutinki... lynoja truputi... bet nieko nėra nuostabesnio už vasaros lietų... už tokį siltą, nekaltą vasaros lietų... nori nenori - meti skudurus (it nuodėmes) į šalį ir bėgi velniai žino kur... į miską greičiausiai, laimės ieškoti... kadangi mūsų kvartale tik simbolinis skverelis - dumiam ten... prisiminiau, su Tėvu sodinom kaštoną čia, kaip simbolį kogero, kad augs su manim... nupjovė kažkas su žole, nepastebėjo... vis dar jaučiu ir mane kažkas pjauna - nepasiduodu... pasineriam į tamsą.. graibom žoles... radau... (sušnabždėjau) ten buvo Tavo ranka, alkunė, pečiai, kaklas, lūpos, lūpos lūpos... radau savo papartį... nuskinsiu... šį kartą nesidrovėsiu... klubai, krūtys, blauzdos, šlaunys... žinau kur ieškoti. Jaučiu vasaros lietų... tuksena man i nugarą, kaip laikas... jau baigėsi naktis, mieloji, alsuoja rytas Tavimi... kol blaivosi visi, gal čiupkim nuodėmes ir paskubėkim?...
Klausyk, klausyk, klausyk ir girdėk. Leisk paskaityti kam nors garsiai savo kūrinį, tada pajausi, ko trūksta. Mano nomone, ta yra ne literatūa, tai ne kūrinys, tai - tiesiog refleksija į atsiveriantį vaizdą. Šaunu, kad toks vaizdas gimsta, šaunu, kad jį aprašai, šaunu, kad sugebi savyje jausti akstiną. Man patinka, kad jauti potraukį, ir nejausk ribų, nejausk sienų, būk savimi, kurk sau patinkančius tekstus. Tačiau visada būsi labiau gerbiama, jei kursi tekstus, vertus literatūros. Linkiu kūrybinių minčių.
man kai paaugau teta daugiau apie jonines papasakojo, nuvainikavo bliam, sako, kai issiskirstydavo visi porom, tai vaikinai tarp paneliu koju tu paparcio ziedu paieskodavo, na ir rasdavo kai kurie raudonus, va taip ir reze teta, man net ausys nulinko