Ilja

Niekam nepasakok, kaip aš numiriau
šiltą pavasario naktį.
Tik norėjau gulėt obelų sode
galbūt tavo glėby.

Niekam nesakyk, kad aš verkiau,
apsimesk, kad tai - beržų sula.
Tik norėjau prisiglaust, tik
prie tavęs turbūt.

Niekam nesakyk, kad mano akys sustingo.
Kaip nuslydau, neišsilaikiau.
Tik dėl tikėjimo švento
trūkumo pasidaviau aš.

Niekam nepasakok, kaip aš numiriau.
Palaikyk savo glėby,
palaidok obelų sode.
Priglausk ir niekam nepasakok.