Veriasi po nakties rūko šydas,
Saulėtekiui praskleidžia dieną,
Išgražintą švelnaus žydėjimo,
Vėrimosi į saulę kvapais, spalvomis
Ir vaivorykštės karolių mirgesiu
Prieš angelo ranka praskleistą
Balzganą bundančio ryto dangų.
Veriasi lengvai žiedas, paliestas bitės
Sparnelių dūzgimo, į šviesą žiūri
Tarsi akimis bekraštės dievybės,
Svaigios dangaus mėlynės sulietas
Su būtimi ir vienatvės plazdėjimu.
Plevena drugelis, užburtas spalvų,
Kvapų ir įkaitintų tolių virpėjimo.
Sugaudžia darni šnarėjimo, čiulbesio,
Šlamėjimo ir švytėjimo muzika,
Nuvilnija skaidrus dienos atsivėrimas
Dangaus ir žemės harmonijai.
Ilgisi siela kvapų, šviesos ir ramybės,
Netrikdomos trenksmo grėsmingo
Iš dangaus debesies, persmelkto
Kalaviju griausmavaldžio rankos
Byrėti į žemę gaivioms debesų ašaroms,
Meilės švelnumui žemę atvėrus paskleisti.