Kyla žemės gaivuma į dangų,
Vėjas neša aukštyn gėlių kvapą,
O paukščiai neša laisvę brangią,
Skrendu vėjo gaivumu į melsvą krantą.
Maudomės žiedlapių lietuje,
Jaučiu tavo rankas šalia.
Mes žaidžiam gėlių žieduose,
Ačiū, kad pamilai mane.
Krantas glosto žiedais kojas,
Ir žingsniai tokie tylūs ir saldūs,
Lūpos kvepia medumi,
Šįvakar būk su manimi...
Krantai apsipylė gėlėmis
Ir krenta iš dangaus,
Duok rankas, mielasis,
Ir šok su manimi.
Vis dar gėlėmis lyja,
Aplinkui dangus tyli,
Tik švelniai šnabžda
Žiedlapiai po pėdų basų.
Tu verki šokant danguje.
Skęstame žiedų gaivume.
Brangusis, kaip gera
Šokt su tavimi gėlių lietuje.