nuoma

laiko girnapusės dabartį gergždamos mala,
prisiminimai į maišus dulkėdami byra,
atminties angaruose į eiles chronologiškai gula

ateitis, tyliai panosėj niurnėdama,
takeliu link malūno užsispyrusiai pėdina,
klupdama vietomis, rusiškai keikiasi,
duris be perstojo nesibeldusi varsto

malūnininkas į ūsą šypsosi sau,
suktines spjaudydamas vis suka,
pakaušį miltuotą pasikasydamas,
maišus drobinius mintyse skaito

mišias už vėją kaskart "aukodamas",
sparnus malūno nagingai lopydamas,
dar daug tabokos geros užsiperka,
spynos laukujoms pas kalvį neskuba

užsukęs laikas ilgiau prisėda vis,
į savo smilkinius miltų įsiberia,
suktines rūko perpus nebosdamas,
piktą malūnininką smiliumi kalbina:

" taip surėdyta jau, - nebepapūrkštausi",
  primerkęs akį smagiai paporina,
" už girnų nuomą taboka moki man,
  o aš aptingęs tęsiu vis sutartį"...