Kambaryje
tik trys kėdės
ir visos
priklauso meškoms
o mudu stovim
ir tikim
kad kojos
nuneš toliau
nei užpakalis
juk taip ir turi būti
o bus tiek
kiek turėsim
ne apie turtą
ar užpakalį
kalbu
o apie tai
kad kambaryje
vos trys kėdės
ir tos ne mūsų
pavargę
nusprendžiam
emigruot
iš namų
ir gyvenimo
kuris priklauso
meškoms
leidžiamės
bėgti
ir taip iki
pirmos sienos
kirsti
ar ne
pasieniečiui
į galvą
kol sustoję
galvojam
mus pasiveja
meškos
ir kerta
ne per sieną
ir ne į pasienietį
parneša mus namo
pasodina ant kėdžių
viena lieka
laisva
ant jos
prisodina
meškos
gėlių
imi temti
niekad nemėgau
šermenų