Nors dar neypatingai vėlu, bet guliu.
Sapną šaltą patyliukais verpiu,
Miegą baltą Tau į lovą nešu,
Neišmintu, pavasariniu taku.
Apie laimę, už klonių paslėptą,
Apie baimę, žiemos palydėtą,
Saulę, vėją, lietaus lašelius,
Apie meilę, kuri dar tik bus.
Ir gyvenimo kelią nueitą,
Tylumos pakelėj pasidėtą,
Apie vandenį, jūras gilias,
Nežinia, kur tas kelias atves...