Nostalgija...

Lėtai gaudžia vėl smuiko styga,
Praradimų versmėj išlieta,
Visą šalį apgaubs tuoj tamsa,
Ten, širdies gelmėje surasta.

Kurgi dingo tavieji jausmai,
Ir kodėl tu manęs nematai?
Atsimerki, pažvelki šiltai,
Gal pražys nepražydę žiedai.

Tyliai skleidėsi rudenio vėjy,
Nenuskinta naktinė žibuoklė,
Leido justi nejaustą ir vėlei,
Nepatirtą patirti kaip duoklę.

Jautrios aimanos naktį, lyg blyksnis,
Ir prapliupo lietus žvaigždėmis,
Tai juk buvo pasaulis vaikystės,
Bet lyg burbulas sprogo jau jis.