Nakties ponia

Įslinks Ji tyliai, nepastebimai,
Ir gal nustebins net tave.
Užgoš jau viską jos juodi plaukai,
Kaip ir raudoną kamuolį horizonte.

Jinai rūsti kaip vėtra,
Kartu, švelni lyg vasariškas vėjas,
Paslėps Ji baisią tavo gėdą,
Kaip ir bebūtum nusidėjęs.

Lengva lyg varno plunksna,
Sunki lyg slegianti tyla,
Priglus Jinai šalia,
Priguls kai švies delčia.

Jinai švelni ponia,
Naktim vadinu ją.