Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







5.

Rokas Onda pro palatos langą žiūrėjo į vidinį ligoninės kiemą, kur prie krovinių rampos buvo iškraunamas sunkvežimis. Tai atsitikdavo kiekvieną rytą septintą valandą ir buvo nuobodžiaujančiam Rokui šiokia tokia pramoga. Jis sparčiai taisėsi, todėl gydytojo Žiūros nuomone, greitai jam čia nebus ką veikti. Apžiūrinėdamas ligonį gydytojas stebėdavosi tokiu greitu jo sveikimu, o klausiamas, kada išleis iš ligoninės, nepatenkintas bambėdavo.
Išgirdęs atsidarant palatos duris, Rokas atsisuko: Kas ten taip anksti?
- Labas rytas. Nemiegate?
Rokas pažino agentę Juodupienę.
- Labas rytas. Nuobodžiauju.
- Atrodote kur kas geriau, nei praeitą kartą, kai aš čia lankiausi, - nusišypsojo Juodupienė, - kaip jaučiatės?
- Gerai, - linktelėjo Rokas, - kas jus čia atvijo taip anksti?
- Pasistengiau anksčiau ateiti, kad mums niekas netrukdytų.
„ Še tau kad nori“, - pamanė Rokas, - „ o ką mes darysim? “
- O kas bus?
- Na aš.... aš... norėčiau jus užhipnotizuoti, jei žinoma, sutiksite.....
- Užhipnotizuoti? – nustebo Rokas, - o kam? Manote, kad tai padės man prisiminti?
- Nežinau, bet pamėginti verta. O gal?
Juodupienė stebėjo jaunuolio reakciją. Jis atrodė sumišęs.
- Tai čia toks gydymas, ar kaip?
- Na nevisai.... gal daugiau eksperimentas. Kaip ten bebūtų, jums tai niekuo nepakenks.
- Na nežinau.... – Rokas aiškiai abejojo, - hipnotizuokite.....
- Gerai, - linktelėjo Juodupienė, - tai gal negaiškime. Ligonius kelia pusę aštuonių, taigi turime visą pusvalandį.
Paprašytas Rokas įsitaisė lovoje pusiaugula, agentė atsisėdo ant lovos krašto.
- Atsipalaiduokite, jums gera ir ramu, - pusbalsiu šnabždėjo Juodupienė, palinkusi virš ligonio, - sekite akimis šį judantį daiktą......
Praėjo kelios minutės. Rokas hipnozei pasirodė sunkiai įveikiamas, bet agentė instinktyviai jautė, kad jai pavyks. Dar liko svarbiausia.
- Pažiūrėk į mane..... – ji akimis stengėsi sugauti pusiaumirkų, snaudžiančio žmogaus akių žvilgsnį, - .... į mano akis.....
Jo akių vokai prasivėrė kiek daugiau  ir hipnotizuotoja akimirksniu sugavo bereikšmį jų žvilgsnį.  Kontaktas. Ji turi jį. Savo hipnotizuojančiu žvilgsniu ir valia ji visiškai jį kontroliuoja. Tas vyrukas dabar kaip atversta knyga – tik skaityti netingėk. Kas gi ten, tavo smegeninėj? Ką tu slepi?
Staiga agentė krūptelėjo, visa įsitempė ir sustingo.  Roko akių žvilgsnis..... jis keitėsi. Iš bereikšmio apsnūdusio jis virto nustebusiu, po to apgautu, po to magnetiniu kiaurai veriančiu, galų gale plykstelėjo žvėrišku, beprotišku įniršiu, tarsi į kampą užspeistas ir iki mirties besikaunantis  laukinis grobuonis.
Tatai tetruko sekundę. Agentė Juodupienė staiga loštelėjo atgal, tarsi gavusi smūgį, ir nukrito nuo lovos ant grindų. Ji atsikėlė, apsidairė apdujusiu žvilgsniu ir svyruodama išėjo iš palatos. Kaip pasiekė automobilį, nepamena, bet atsipeikėjo tik jame.  Širdis daužėsi, pylė prakaitas, ji galėjo prisiekti, kad galvoje kažkas staugia, pamažu rimo aštrus, smegenis varstąs skausmas. Praėjo beveik pusvalandis, kol ji prisiminė, kas nutiko. Dabar ją apėmė siaubas, kaip būna, kai per plauką išvengi mirties,  kai suvoki, kad vos neatsitiko kažkas labai baisaus.  Pamažu ji apsiramino ir pasistengė suprasti, kas įvyko.  Ji hipnotizavo, bet jai pasipriešino.  Paprastai besipriešinantys  nepasiduoda hipnozei, jų tiesiog neužhipnotizuosi. O šitas...... Onda, leidosi užhipnotizuojamas, o pasipriešino tik tada, kai jinai jį užvaldė, užhipnotizavo. Bet juk hipnozės būsenoj esantieji  pasipriešinti nebegali. Jie nebeturi savo valios, jie nebemąsto, o po hipnozės nieko neprisimena, ko jų klausinėjo ir ką jie atsakinėjo.  O šitas vyrukas pasipriešino..... ne, ji tarsi jį pažadino..... pažadino hipnoze. Negi pavyko? Hipnozė padarė savo, tas žmogus atgavo atmintį? Beje, o kaip jis?
Agentė Juodupienė pajuto, kad sugrįžti į palatą jai visai nesinori. Bet teks, nes ji ten paliko savo rankinę.
Kai agentė antrąkart tądien atidarė palatos duris, Rokas sėdėjo savo ankstesnėje vietoje, ant palangės.
- Tai hipnozė nepavyko?
Juodupienė  bandė šyptelėti, bet atsitiktinai sugavo Roko žvilgsnį ir suprato: hipnozė pavyko. Priešais ją, pasirėmęs palangės stovėjo visai kitas žmogus. Jis atrodė kaip Rokas Onda,  tačiau pastarasis buvo suglumęs ir pasimetęs, nedrąsus jaunuolis, o šitas, dabartinis Rokas Onda, buvo kitoks. Jo šaltos, tiriančios akys privertė agentę nejučia sudrebėti. Jis klausė, ar pavyko hipnozė, bet Juodupienė neabejojo, kad jis žino atsakymą. Jis žino daugiau.
Moteris suėmė save į rankas.
- Tu prisiminei? Ką tu man padarei? Kas tu toks?
- Rokas Onda. Jūs taip sakėte.
- Tu pasipriešinai hipnozei, kažkaip mane paveikei. Kaip?
- Tai kad aš nieko.....
- Liaukis! – Juodupienė pamažu atgavo savo įprastą būseną, tai yra vėl pasijuto saugumo agente-psichologe, - aš manau, kad tu atgavai atmintį.
- Nežinau, net ką jums atsakyti..... – Onda nudelbė žvilgsnį į grindis, bet nenuolankiai, o kaip pasirodė Juodupienei – užsispyrusiai.
- Nežinai?
Rokas tylomis papurtė galvą. Lyg ir susiraukė, tartum būtų kažką suskaudę.
- Gerai..., bet tu prisimeni, kas įvyko čia prieš... prieš pusvalandį?
- Taip. Jūs norėjote mane  užhipnotizuoti.
- Teisingai. O paskui?
- Paskui aš pabudau, ir pamačiau, kaip jūs išeinate iš palatos.
- Ir viskas?
- Taip.
2008-04-22 21:42
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-23 09:47
Važis
Jo, apie hipnozę aš neišmanau, tame epizode bijojau prirašyti nesąmonių. Bet kaip liaudies išmintis sako: "Bijai vilko, neik į mišką" :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-22 22:08
Flax
"- Na nevisai.... gal daugiau eksperimentas. Kaip ten bebūtų, jums tai niekuo nepakenks.
- Na nežinau.... – Rokas aiškiai abejojo, - hipnotizuokite..... "

Tai kur kas sudėtingesnis procesas, nei autorius bando pateikti. Apskritai, žaisti su psichologija/psichatrija fantastikoje neužtenka vien tik noro ir fantazijos. Ypač, jei to imasi  saugumo tarnybos, ir dar ligoninės palatoje kur bet kas gali bet kada įeiti, ir dar taip, lyg pati agentė nebūtų tikra dėl to, ką ji čia daro ir taip toliau. Epizodas turėjo būti svabus, bet pateiktas itin schematiškai ir, mano subjektyvia nuomone, brokuotas. Perdaryti :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą