Aplink chaosas, jokių jausmų ir nieko priverčiančio kurti,
Bet aš rašau, lipdau raides, lyg medžiai be lietaus išsunksta.
Minčių jokių, tylos jokios ir nieko rodos kaip ir nėra,
Bet aš rašau, pinu mintis lyg laukiu debesų ir taip lietingą dieną.
-Diena, kažkas lyg kužka, veltui, aš tai man rodos ir žinau,
Tik džiaugsmas nuo manes vis sprunka,
Lyg versdamas ieškot, kažko geriau.
Minčiu neliesi, neteksi amo, prarasi dovana stabų.
Išvertes dar viena stiklinę pieno, prisipažinki kurt sunku.
Minčių jokių, tylos jokios
ir nieko rodos kaip ir nėr
Bet tu rašau, pini mintis
lyg lauktum išmaldos...
Ir taip, vieną lietingą dieną,
Išgirsi: - Priviet, pionier,
spasybo, rūkū tiebie žmū,
kad prievarta pašai ražienas.
Vos išverčiau stiklinę pieno
ir pripažinau: - Kurti - sunku.
Pražus, Amelka, jaunos dienos.