Sonetas mamai

Mama, tavo delnai, tai mano rožių sodai,
Su bičių dūzgesiu, puikiais  žiedais,
Liečiu juos ir girdžiu jaunystę apraudotą
Dainos vakarės grįžtančiais aidais...

Mama, man tavo žvilgsnis, tai vaikystės takas,
Viliojantis ir visada saugus –
Saugus todėl, nes jį lydėjo tavo akys
Kaip ir malda, kad sergėtų dangus.

Mama, tavieji žodžiai lyg lopšinė supa,
Aš jų klausaus ir darosi graudu,
Kai kartais pamatau, kad virpa tavo lūpos,
Tariant brangius išėjusių vardus.

Mama, tavo delnai šilti ant mano skruostų,
Tau ačiū už rankas, kurios su meile glosto...