Eisiu pasivaikščioti,
Kur girdisi traukiniai...
Jie moka kalbėti
Ir kartais supranta
Labiau nei žmonės...
Turbūt todel,
Kad jie nori klausytis,
O ne bukai žvelgdami
Į veidą kvailai
Šypsotis...
Juk šypsena kažkas
Nutapė
Ne todėl, kad įsimylėjęs
Buvo lūpas...
Gal todėl, kad jos buvo
Svarbios?
Svarbesnės už aksomu
Spindinčia odą
Ar kvapą dangaus...
Kažką turime kiekvienas,
Bet nemokame to išlaisvinti,
Tad slepiame tai, kas gražu...
O kartais šypsena
Gali padėti jaustis
Ypatingai...
Tad traukiniai kaip ir
Šypsenos, visad
Sugrįžta
Sugrįžta,
Kur būna šiltai sutikti...