Ir būtent tokią valandą, kaip ši,
aš pamirštu kur kas daugiau, nei
pamirštų kokie tūkstančiai šeši.
Išsireiškimai seklūs. Teka srauniai.
Šią valandą, kuri labai tokia,
manyj kažkoks joks niekas tūno
ir mėgaujasi netvarka jaukia,
ir štai pabunda talentas švaistūno.
Tačiau seniai užmigę stogdengiai
manyj. Šį metą, primenantį glaistą,
nemiega, skambant muzikai vangiai,
vien duobkasiai, kuriems miegot neleista.
Ir žvalūs išsipustę kasa jie,
kol šlaito vietoj atsiranda slėnis,
jo horizontas dingsta klausoje,
kur už akimirkos jie susivienys.
Syaiga prisimenu aš viską. Tai,
kas jau įvyko. Netgi tai, kas dar bus.
Lyg knygą atverti save. Skaitai.
Juokinga, svarbūs įvykiai nesvarbūs.