Nusikvatoja....

Bėga dienos, slenka metai.
Svajonės dingsta užmarštin.
Jaunystę iš akiračio pametęs,
tu laiko netikėk susigrąžint.

Laikas stipriai mus sukausto-
lieka tik prisiminimų trupiniai.
Ir byra rąstai jaunystės plausto,
o upė kunkuliuoja neramiai.

Nors prie slenksčio dar sustoji,
lyg kažką brangaus paimti pamiršai,
bet lemtis tik nusikvatija
kada pabąla smilkiniuos plaukai.