Akesas iš Plakentorijaus XVII

Sakykim, šokiai. Stovi sau Mačernis kamputyje su lūpine armonikėle, ir linksi koja į ritmą. Besišnekučiuodamas su Usevičiūtės motina prieina Sigitas Avyžius. Avyžius tik mirkt Mačerniui, o tas atgal. Avyžius pagal muziką kita akimi mirkt Mačerniui, tas pagal muziką atgal. Stovi Mačernis su Avyžium ir abu susimirksi: vienas ritmu, kitas priešritmiu. Kubilinskas padauginęs Kalinauskienės užpiltinės metodiškai uždega ir užgesina senovišką prožektorių, imituodamas gerą apšvietimą, o Arvydas Jonynas mirkteli kaip tik tada, kai Kubilinskas uždega ir užgesina šviesą. Jam atrodo, kad visąlaik tamsu, todėl jis stovi stumdomas visų besiveržiančių pro duris pažiūrėti mirštančio Navicko. Navicko mirtis visiems negraži. Po penkių atodūsių Navicko akis užmerkia pirštais.