.....Nuostabiausi žodžiai.....

Visi mes žinome, kas mus paguodžia
Balsu švelniu ar kuždesiu tyliu. –
Tai gražūs, nuostabiausi žodžiai:
-Aš Tave myliu!.. Tave myliu!..

Ir tada išnyksta niūrios mintys,
Norisi gyventi ir gyventi.
Užsižiebia išsvajotos viltys,
Jau seniai nustojusios rusenti.

Išsisklaido rūko abejonės,
Snaudžiantis tikėjimas prabunda.
Vėl prabunda prarastos svajonės
Ir gyvent toliau ima pagunda!

Ir jauti, kaip širdis trokšta godžiai,
Kaip pavasario ar kaip pirmų gėlių,
Šių skambių, šių nuostabiausių žodžių:
-Aš tave myliu!.. Tave myliu!..

Rodos, apkabintum žemę visą,
Atiduotum visą savo turtą,
Kad galėtum išbučiuoti tą, kuris išdrįso
Šiuos žodžius ištart, tarytum burtus!