Metu baltą pirštinę į
purvą, apgaubtą
prievartos gijų;
ištraukiu špagą ir
kovoju už
žmonių svajones
širdyse,
kad ir lieku
sužeistas -
nekrentu, nenuleidžiu
rankų ir
tęsiu tai, ką
pradėjau:
„Ieškau tiesos ir
vilties įkvėpimo“.
... laukiu mirtinos
žaizdos, kad ir
vėl galėčiau ištarti
lemtingus žodžius:
„kovojau už savo mintis,
pralaimėjau, bet jos liks
su manimi“.
------------------------------------------------------
Kritęs karys jau
neatsistos, bet širdyje
plaks ta pati
svajonė:
„galvoti teisingai“.
ir jis išliks –
bus menamas išminčių.