Vitrina. Joje stovi Tu.
Tu, kuris niekada nenorėjo būti kartu.
Ir tyliai eidama gatve,
Matau sustingusią šypseną Tavo veide.
Mano rankomis teka lietus.
O aš - tarytum nebyli.
Tas lietaus lašas nekartus,
Galbūt netgi visai saldus.
Matau sustingusią šypseną Tavo veide,
Tu stovi kaip manekenas.
O norėčiau Tavo šypseną matyti savo name,
Bet tu - tik manekenas.