Rašyk
Eilės (80608)
Fantastika (2472)
Esė (1641)
Proza (11217)
Vaikams (2768)
Slam (92)
English (1223)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 73 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jis stovėjo ant Hugano dangoraižio stogo. Susirūpiunęs veidas ir užmerktos akys liudijo, kad jis mąsto, kad Henris  yra susikaupęs. Jis, nusiėmęs gobtuvą ir kaukę,  stovėjo sniege ir laukė kol mintys ateis į jo galvą.
Beviltiškai, štai kaip jis jautėsi. Pirmą kartą per visą savo egzitavimo periodą jis sutriko dėl to kas esąs, iš kur atsiradęs ir apskritai kokį velnią jis čia darąs. Henris buvo agentas. Iki šiol darbas buvo jo gyvenimas, jis nežinojo skirtumo tarp šių dalykų. Jis turėjo užtikrinti, kad arijai galėtų gyventi be sukrėtimų- išgaudyti maištaujančius plebėjus, areštuoti bet kokį padarą keliantį grėsmę miesto ir jo savininkų saugumui. Jis buvo tik vykdomoji dalelė...
Henris užsidėjo kaukę, infraredus – infraraudonųjų spindulių akinius- be jų jis nematė,  užsidėjo gobtuvą ir įjungęs traukos kapsulę šoko nuo Hugano.
- Laikas sužinoti kas aš esu...
---------------------------------------------------------------------------

- Henri ni-7, pietinėje Konlingo dalyje radaras pagavo neigiamas bangas tarp plebėjų. Pasiimk ni-8  komandą ir ištirkite tai. – sausu, negyvu balsu dėstė ponas O‘Railis, ruošdamas kažkokius dokumentus .
- Tu žinai ką reikia daryti jei įtarimai pasitivirtins... Tiesa? – pridėjo žvigtelėdamas pro savųjų infraredų viršų tiesiai į Henrio akis.
- Taip, sere.
O taip,  Henris žinojo ką reikia daryt, kai radaras užfiksuoja nors menkiausią mintį apie maištą tarp plebėjų- arijų vergų... Sunaikinimas. Visų kurie drįsta galvoti apie maištą. Plebėjai dirba tam, kad arijai galėtų gyventi taip, kaip jiems ir pridera pagal jų aukštą kilmę. Taip Henris buvo išmokytas. Tam Henris buvo sukurtas. Tai Henris ir darė... Šalino grėsmes patogiam arijų gyvenimui.
Išėjęs ir  boso kabineto ir užtrenkęs duris Henris sustingusiu ir bejausmiu balsu, taip kaip kalba agentas, davė nurodymus:
- Ni-8 komanda - ruoštis operacijai. Vieta – pietinis Konlingas.
Pasakė, apsisuko ir nuėjo. Ėjo į požemius – agentų barakus. Henris tvardėsi iš paskutiniųjų. Jis buvo dirbtinis žmogus- organinis robotas, dar vadinamas brydu, sukurtas iš mėgintuvėlio genų techonogijų pagalba ir augintas kokone– tobulas karys, žudymo mašina. „ Telefonų paskirtis – skambinti, mano – tarnauti ponui O‘Railiui“. Bet kad ir ką jis būtų kalbėjęs  abejonė kankino jį visą laiką. Kažkokia abejonė, Henris net negalėjo pasakyti kokia, graužė jį, o jis – ištikimas savo pono karys, priešinosi.
Barakai. Minutė- tiek Henris užtruko pasiruošti operacijai. Amunicija, apraga, ryšio priemonės, traukos kapsulė- ji padėdavo agentams pasipriešinti traukos jėgai, skristi ir kyboti ore, susilieti su esama aplinka- Chameleono manevras. Jis pasiruošęs. Transformatorius nukels komandą į operacijos tašką.
-Ni-8 būrys laive.
        Henris su komanda jau buvo prie transformatoriaus valdymo pulto. Transformatorius taip pakeis brydų molekules, jas transformuos, kad jie galės iš karto persikelti į reikiamą vietą. Henris nesuprato šio proceso iki galo- jam užteko žinoti, kad šis daiktas veikia.
            - Kelionės tikslas. Operacijos kodas. Identifikacijos kodas. - atsakė transformatorius . Girdėjosi jo sausas ir negyvas balsas.
            - Konlingas, „Brikto“ plieno fabrikas. Axus-Lex. Henris ni-7, laipsnis alfa.
          Atsidarė liukas. Dar akimirka ir transformatorius juos nukėlė į operacijos tašką. Haroldas juto kaip visas jo kūnas, kiekvienas lopinėlis tarsi ištirpsta ir jį „įtraukia“. Deginatis skausmas gėlė kūną – kelionės transformatoriumi nemalonios.  Tačiau Haroldas nespėjo nė kojos žengt nuo transformatoriaus, kai  kažkas jį suparalyžavo. Sustingęs ir bežadis jis nukrito ant silikonių grindų.  Prieš prarasdamas sąmonę dar spėjo išgirsti:
- Še tau! Rinktiniai brydai, priklausantys pačiam O‘Railiui! Tu buvo teisi Selesta- išeidami iš transformatoriaus jie pažeidžami kaip akli kačiukai! Cha!
-Tylėk. Jie sustingdyti, bet nekurti.
- Jie- idiotai.
Viskas maišėsi galvoj. Henris nebegalėjo mąstyt- jis baigė atsijungt. Sustingęs gulėjo, jautė kaip jo sąmonė gęsta ir galvoje teskambėjo viena- “ Nejau…nejau tai Selestina O’Raili? ”

---------------------------------------------------------------

[ Įvertinkit. Atleiskit už klaidas ir netobulą ir stilių. Pakomentuokit ir nuspręskit  ar šita rašliava verta ko nors , ar man geriau palikt  šią sritį ramybėj]
2008-04-09 20:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-09-10 20:27
Nuar
Klaidos netaisytos, net tos, kurias mato rašyko sistema. Dialogai sudėlioti klaikiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-19 21:41
valentinas
NA GAL IR VISAI NIEKO. MEKSTU FANTASTIKA IR SEIP LINKSMAI SKAMBA TAVO KURINYS. LAUKSIU TESINIO. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-13 15:53
kondensofkė
hmm nu gal ir neblogai :) įdomu kas bus toliau. tik pats rašymo stilius mane truputį žudo bet velniai nematė :)
man tik plebėjai tai su patricijais rišasi, ir visuomet paskaičius kažką tokio galvoj kirba klausimas, kada kas nors pavadins vergus hugenotais, nu kada kada kada :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-12 15:19
Vilktakis
"Jis stovėjo ant Hugano dangoraižio stogo. Susirūpiunęs veidas ir užmerktos akys liudijo, kad jis mąsto, stovėjo sniege ir laukė kol mintys ateis į jo galvą." Dėl pačių pirmų eilučių galvojau, kad bus blogai, labai blogai, bet gale lyg ir ne taip blogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-10 11:09
Twilight
Vertinu gerai, manau verta toliau rašyti. Ištobulėsi su laiku. Apie konkrečiai šitą tekstą kalbant, per didelė koncentracija technologinių dalykų ir paaiškinimų, tačiau tai suprantama, nes sudėtos visos idėjos į tokį mažą gabaliuką. Paprastai reiktų daugiau teksto, kuris nieko nepaaiškina, tiesiog pasakoja istoriją, o kas kur ir kaip naudojama, veikia ir pan. išlenda natūraliai kažkur tekste kartas nuo karto. Iš tiesų gali būti terminai ir vaizdai, kurie kūrinyje niekaip nepaaiškinti apskritai arba kas tai yra paaiškėja iš to, kam vienas ar kitas dalykas naudojamas buvo. Na mano tokios mintys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-10 00:20
Flax
Gal ir verta. Bet galėtum kai ką daryti kitaip. Pavyzdžiui, technologiju neaprašineti taip tiesmukai,  įausti jas į siužeto audinį, atskleisti palengva. Kad nebūtų panašu į patiekalo receptą. Geriau pirmame plane tegul būna siužetas ir veikėjai, o technologijas galima aprašyti kaip savaime suprantamą reiškinį tada, kai randi tam erdvės kūrinio kontekste. Atrodys įtikimiau.

Parasysiu tau dvejetą, nes reiktų padirbėti ties tekstu, neskubėti, duoti jam "pagyventi" keletą dienų, sugrįžti atgal, kai ką išmesti, kai ką praplėsti... Tada bus daugiau kokybės ir švaresnis stilius, o to per daug niekada nebūna:)

Sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-09 21:21
Jugo_Džiova
Tęsinys bus? Nes jei ne, tai neverta. Jei bus žiaurėsim kas gausis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-09 20:55
Žalioji Žaloji
Po velnių... Ten kur parašyta "Haroldas", turi būti "Henris"... Ir kaip tai pro akis prasprūdo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-09 20:45
Žalioji Žaloji
Dievaž, tie nuolat kartojami "jis" tikrai užknisa... nežinau kaip jus ( tikiuos neužknisa), bet mane ganėtinai .
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-09 20:45
Valkas
Taip, rašliava verta. Jaučiasi rašytojo patirtis, mokėjimas sudominti skaitytoją ir nemenkas apsiskaitymas. Bet... jeigu jau dedi kūrinį į fantastiką, tai nereiškia, kad viskas turi būti lyg iš tų holivudinių kosmooperų - "kodas alfa, du taškas trys kablelis aštuoni bebras su uodega įeina pro nulis kablelis šešiasdešimt penktąjį sektorių į didelį unitazą..." Lėkščiau ir būti negali. Asmeniškai aš Henrį padaryčiau paprastu žmogum su modifikuotais genais, besikaunančiu ne už atgijusią Hitlerio svajonę, bet kokią nors peraugusią superkorporaciją (kad ir tą patį maikrosoftą), ateityje užvaldžiusį pusę pasaulio. Ir į darbą jis vyktų ne teleportuodamasis, o senu prieštvaniniu hameriu, kuriame užsnūdo ir pateko į priešų nagus. Tiesiog ne taip perspausta būtų.
Čia tik mano nuomonė ir Žaliukės reikalas, toleruoti ją ar ne.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą