Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Visada buvau egoistė. Nepripažįstanti autoritetų, valdinga, griežta. Turinti ir siekianti savo tikslų. Gaila, kad tada dar nesuvokiau,, jog šis įspūdingas ir tvirtas lukštas priklauso tik mažyčiam minkštam kirminukui. Kirminukui, kuris sugrūda į tolimiausią uodegos galiuką savo neviltį, sielvartą, nesėkmes, iš po kojų slystančią žemę, ir užtikrintai šliaužia pirmyn. Gaila, kad racionalusis kirminukas neapskaičiavo, kad ilgainiui persipildžiusi uodega taps per sunki. Per sunki mažam minkštam vikšriukui, kurio lukštą sudaužė negailestingas ir tiesmukas uodegos galiukas. Praradęs lukštą kirminiukas pernelyg nesijaudino. Jis vis dar galvojo, kad yra didelis ir stiprus begemotas, kuriam nė motais visokie byrantys lukštai. Tačiau ir šį kartą jis klydo. Vėliau, vikšriukas karts nuo karto pabandydavo diplomatiškai susitarti, bet galiukas buvo nepalaužiamas ir užsispyręs stovėjo vietoje neleisdamas judėti į priekį. Kirmino pasiryžimas vis nyko.

Štai čia ir pasirodė Žmogus. Didelis, stiprus ir galingas., jau senokai įveikęs kirminuko stadiją. Tačiau dėl to nė kiek nepasikėlęs. Žmogus sugebėjo įžvelgti kirminiuke didelį ir stiprų begemotą, tačiau nesmerkiantis ir minkšto kirminiuko su jo nelemtuoju uodegos galu.

Kirminiuko gyvenime atsiradęs žmogus darė stebuklus. Jis privertė jo esybę pripažinti savo uodegą ir suteikti jai lygiai tokias pat teises, kokios buvo suteiktos lukštui. Jis parodė, kad ne viskas, kas minkšta – mėšlas. Išmokino branginti gyvenimą ir žiūrėti jam tiesiai į akis.

Kirminiukas prisirišo prie žmogaus. Jis sunkiai įsivaizdavo savo popietes be mėtų arbatos su Juo. Tačiau vieną dieną Žmogus pradingo. Dingo be žinios. Tiesiog išnyko iš kirminiuko gyvenimo.

Iš pradžių tai atrodė nepakeliama. Nežinojau į kurį kampą įsisprausti. Nežinojau, kodėl reikia kažko siekti, jei neturėsiu su kuo pasidžiaugti savo laimėjimais. Nežinojau, kas mane nukreips teisingu keliu, jei klysiu. Nežinojau, kokiomis spalvomis spalvoti gyvenimą.

Buvau įsisavinusi daugybę Žmogaus pamokų, tad atsitiesiau ir nukeliavau tolyn. Nukeliavau ieškoti naujų žmonių. Žmonių, kurie nepradings.

O Žmogus išėjo. Išėjo ieškoti naujų, dar neatrastų, begemotų. O gal išėjo tvarkyti savo nuosavo, vidinio kirminiuko.


P. S.      Žmogau,

            Ačiū. Ačiū, kad buvai, kai buvo sunku. Ačiū, kad turėjai
              kantrybės. Ačiū, kad klausei ir girdėjai. Tu palikai neužpustoma įspaudą mano gyvenime. Dar kartą AČIŪ.
                                                                        Drugelis
2008-04-08 16:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-08 21:39
Ožys
be kita ko bandyta nesėkmingai pafilosofuoti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-08 21:13
Rusnė
čia buvo tik Didysis ir mažasis žmogus

leisk padėkot Tau, Didysis, nes tik per tave pa-žinau, kas yra 'mylėti'

gal neatsisveikinkim - gana to pokšto ; ) - Tu amžinai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-08 21:09
Rusnė
kodėl man atrodo, kad Tu suklydai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-08 20:52
Rusnė
Myliu Tave
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-08 19:00
Alfredas Girdziušas Paliesius
Drugeli, mielas Drugeli. Žmogus tik vaikščioja, o Tu - skraidai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą