Paspausk mane labai prašau...
Juk tu laikai mane štai čia...
Nušauk save labai prašau...
Juk turi kulka manyje...
Paspaudus mane tu nukrisi...
Į amžiną šviesą ir krisi...
Kol atsitrenksi į tiesą...
Tuomet jūs jau būsite dviese...
Iš ten jūs matysit ką darėt ne taip...
Kodėl vieno neliko..
Kodėl kitas turėjo išeit...
Pagaliau tu paspaudi mane...
Ir krenti...
Aplink tiek daug tavo kraujo..
Tu susmunki...
Kažkas rėkia padėkit,
Bet jau per vėlu...
Tu žengi žingsnį į šviesą...
O grįžti yra per sunku...
Tu atsitrenki sienon...
Kurią sudaro skausminga tiesa...
Tu pamatai jos sielą...
Jūs pagaliau esat drauge...
Jūs žengiat žingsnius tolyn į tą rojų...
Tą pažadėtą šviesų pasaulį...
Jūs ištirpdote tamsą kely...
Paliekate pėdsakus tiem...
Kas gali nuklyst per toli...