Anai Gėlei

Brangioji, mano dvidešimt septynių juslių meile,
Aš dievinu tau. Tu man save, aš tau, tu man. Mes?
Tai (atrodo) tik tarp kitko...
Kur tu esi, moterie? Tu esi? Ar esi tu?
Žmonės sako, tu būtum. Bet tegu jie šneka-
jie net nežino, kaip turi stovėti bokštas.
Dėvi skrybėlę ant kojų ir
vaikštai rankomis. Rankomis vaikštai tu.
Labas, suknutės raudoni. Raudonai myliu Aną Gėlę.
Myliu tau. Tu man save, aš tau, tu man. Mes?
Tai (atrodo) tik šiaip sau...
Raudona gėlė yra Ana Gėlė. Kaip sako žmonės?
Kertinis klausimas:
1. Ana Gėlė turi kanarėlę.
2. Ana Gėlė raudona.
3. Kokios spalvos yra Anos kanarėlė?
Mėlyna spalva tavo, Ana, geltonų plaukų,
rausvas tavo žalio paukštelio čiulbėjimas.
Tu, drovi mergaite, aš myliu tau.
Tu man save, aš tau, tu man. Mes?
Tai (atrodo) niekai.
Ana Gėle! a-n-a kartoju paraidžiui tavo vardą.
Jis laša kaip aliejus.
Ana, žinai? Ar jau žinai?
Tave galima skaityti ir iš nugaros, ir tu,
nuostabiausia iš visų, esi iš priekio ir iš nugaros:
„a-n-a“.
Aliejus laša, glosto mano nugarą.
Ana, lašanti būtybe, aš myliu tau!