Skeltuvėlis

Išdarkytas dangus, rodos lyja ir lyja
pro užutekius upių į visumą teka -
kai esi, o atrodo tik būtum nugriuvęs
ties savim, neįžiebtum pirštukais spingsulės.

Supelkėjusią  dieną pro uždarą langą
įsileistum po lašą prie stiklo prigludęs,
kai žinai, o atrodo, kad ąžuolo staktos
nusigręš nuo sutręšusio stalo malonės.

Ir iš ryto į naktį, kai kaminu rūksta
gilios mintys savaime vagilėmis tapę -
išdarkyčiau save, kad netektų netektų
skeltuvėliu į akmenį skausmą uždegti..