Nelyg besielis kosmonautas,
Tik su kmynų arbata,
Išskridai į Marsą.
Vakarai, dulkėti raudonai
Tavo- niūriai džiaugsmingi,
Tu ten vienas, tau ramu.
Po darbų ant brolio supsies
Saturno dujų žiedų.
Kai deguonies pritrūksi,
Skrisi į Saulę, raudoną
Žemę vėl paliksi.
Sudegsi, į dulkę atvirsi,
Atgal į Žemę sugįši...