atsiguliau vakar guliu nemiegu
staiga girdžiu grindys sugirgžda
matau boba balta su juodu dalgiu
na šakės manau gal jau mirštu
galvoju šakiai mirtis pas mane
atėjo paimt griešną sielą
kas tu dar suspėjau paklausti aš ją
ir ko čia trinies su ta piela
nesijaudink zeniuk aš gi sava
norėjau šiąnakt pasikarti
pabudusi sąžinė aš gi tava
gal sėdam abu pasitarti
truputį atlėgo galvoju tvarka
keliuos ją prie stalo kviečiu
na sėsk padarysim gramelį ar ką
ir vėl mes miegosim kartu.
bet ji nelaboji kad ją kur velniai
prie apšnerkšto stalo nesėda
ir kaip kad tulžis karti ajaj ai
toliau mano širdį ji ėda
niekšelis zeniuk esi kaip šuva
kurs miega kai vagys šėlioja
prabusk pagaliau miegoti gana
kol jie ir taves nepapjovė...
gerai kad suspėjau ir ją pagavau
per prievartą šnapso supyliau
nekarksės ta varna į ausį daugiau
MYLĖKIME ŽMONĖS GIMTINĘ!