didingam ilgesiui išblizginęs karūną
jaučiuos palaimintas Palaimintų šaly
ten šnekas medžiai per naktis ir būna
kad tu į blyksnių parką sugrįžti
ten aš ramių dainų solistas vėjas
lietus rytinis ir pirma šalna
atsiminimų rasomis atėjęs
iš rūko pirštais ištapau tave
vėl rudenį prasmingą išmylavus
ant smėlio liesi magiškus žodžius:
aš juos turiu - gal savo ar gal tavo -
tik viena pasakau – jie apie mus.