Kai nervais įtemptais važiuoja
rytinis pašto traukinys
tu pabundi iš šilto savo guolio
žvelgi pro langą - viltimi nelis
žvarba įsėlina ir neramina
užkursi ugnį ji spragsės žvaliai
kieme šnabždės kaštonai ir gėlynai
nereikia nei prakeikti nei atleist