atgiję vabaliukai po smėlį ropoja
vaikštai po mišką ir sustoji...
kurmiarausiai tau pakiša koją
ir tu kaip kurmis kantriai vis rausi
kartais nerandi, bet dažniausiai randi
ateina ramybė...
dangaus mėlio ir besiskleidžiančių
kačiukų miau pripildyta širdis...
atskrenda paukščiukų melodijos
ir tu kaip paukštis gyveni
tai leidies tai vėl pakyli
migruoji, bet skrendi
ateina ramybė...
palei upelį geria iš bangelių
žibuoklių filosofinės galvelės
ir tyliai linguoja, tu joms pritari
tu taip pat laistai save, ieškai,
klausi, gavęs atsakymą žydi
ateina ramybė...
bundanti diena akomponuoja tau
stebuklingai muzikai užtenka
vieno akordo... su šia beveik
perregima sakraline tylos nata
ir tu tyliai niūniuoji
ateina ramybė...