Ir iš paukščio skrydžio,
pamatytum viską ir žiubsnelį nieko.
Prisigraustum prie plasdančio vėjo
ir numyluotum gabalėlį dangaus.
Ar tai būtu neapsakomai gera?
Ar tai tai jau būtu pabaigos pradžia?
Žinau, bet neatsakysiu...
Leisiu Tau skristi,
gaudyti ir pagauti vėją,
leisiu stipriai įkvėpti ir niekada nebeiškvėpti
JEI TIK PANORĖSI.
Bet Tu mano stebimas, o gal atvirkščiai?
-Taip, o taip...
Ir iš paukščio skrydžio,
pamatytum viską ie žiubsnelį nieko.