pasakaitė su taikia pabaiga

Keliavo Burlaiviukas pieva, kol sutiko Laikroduką. Tuomet sustojo.
Abu. Pažvelgė vienas į kitą ir mandagiai pasiteiravo: „ar laba jums šita diena?“ ir atsakė duetu: „taip, laba diena“.

Tuomet Laikrodukas pasiteiravo Burlaiviuko, kiek dabar yra valandų, nes jis negalėjo pažvelgt pats į save. Burlaiviukas valandų nepažino – jis suprato tik dangaus ženklų kalbą: saulės, žvaigždžių, mėnulio.
Burlaiviukas plaukdavo tik ten, kur jį pakreipdavo vėjas. Tik šįkart jis plaukė pievele. Vėjo nebuvo. Kryptis ir laikas nesvarbūs.

Išsiskyrė jie taikiai – Laikrodukas nutiksėjo į Šiaurę, laiviukas nuburiavo į Pietus. Nepakeliui...
Be abejo, gyveno ilgai ir laimingai.