Lėtai atsisuki;
tavo rūbas nesukuria jokio garso,
net voratinklio šnabždesio.
Truputį pakeli nulenktą galvą,
bet tik tiek, kad iš po lenktų antakių užlietumei mane tamsia upe.
Jaučiu, kaip lėtai kyla, artėja jos šiltas, kaustantis
ir sureikšminantis judesius kvėpavimas.
Taip nutilksta žvėris prieš šuolį;
taip gūžiasi snaiperio pirštas – užspengęs kvėpavimą...
Visa erdvė lyg po vandeniu, lyg per svetimus akinius... labai didinančius... ryškus tik veidas...
...pro optinį taikiklį matau, kaip taikosi į mane
tavo svaigus vyzdys – plečiasi juodo gyvsidabrio dubeniu, juda neaiškiais kraštais,
oras virpa lyg virš įkaitusio plento...
Laikas išsitempia: „cik-cak-cik-cak“ pavirsta į
„dummmmm.... tummmmm.....
dummmmm... tummmmm....“.
Apačioje matau tavo vyzdį –
didžiulį,
išsilydžiusį karščiu,
užpildantį visą taikiklį...
o gal viršuje...
Tikriausiai iššoviau pirmas...
nes matau,
kaip prasiveria lūpos...
„...ach...“
negirdžiu ir nejaučiu
tavo šūvio...
tik girdžiu:
milžinišku lokomotyvo priekiu
prieš mane pakyla begalinė sekundė -
„hhhuuuuuuuummmmmmmmmmmmmmmmm....“.
a) Labai prašau gerb. moderatorių - 8-oje eilutėj t.b.:
"Taip NUTILKSTA žvėris prieš šuolį;"
Nutilkti - t.y. sustingti, pasiruošus atakai... medžiotojai žino :-)
b) proza ar jausmai? Ramu, per mažas lyg tai buvo į prozą, maniau, įdėsiu į aistras, bet aistrų nėra, bet niekatokia, aistra irgi jausmas.
a) Labai prašau gerbiamų moderatorių:
8-je eilutėje turi būti
"Taip NUTILKSTA žvėris prieš šuolį"
Nutilkti reiškia sustingti, įsitempti... medžiotojai žino :-)
b) kas dėl prozos ar jausmų? Į prozą nedrįsau tokio mažo dėti; norėjau į "Aistras", bet jų nebėra. Ko gero ne bėda, nes aistra yra jausmas... huuuuuuummmmm....
Proza - tai, hmm, lyg rašyti tai, ką galvoji, savo (arba lyrinio 'aš')minčių grandinę. Aš supratau, kad rašykuose kūriniai skirstomi pagal formą, o ne pagal temą. Galiu ir klysti, aišku :)
Galima, tiesiog tada mano nuomone reiktų dėt į prozą ar eiles, į 'jausmus' gal reik dėti tai, kas nei proza, nei eilės - novelė ar kt. Bet čia tik mano nuomonė ;)