Raudonas dramblys numynė man ausį,
Trumputės jo kojos sutraiškė svajas.
Naguotas, raguotas, neleido dainuoti,
Tik nagas po nago vis smigo gilyn.
Šimtas vienas dramblio nagas
Į numintą ausį susmigo...
Aš savo vainiką pamečiau-
Miško, pievos ir darželio,
Dabar, jau ir turgaus gėlių.
Džiaugias, trypia, šoka valsą
Ir nagą po nago atleidžia dramblys.
Kiek juodų ir žaizdotų vočių paliko,
Tas velnio neštas ir mestas dramblys.