ir raudoni nagai spindėjo blankioje šviesoje.
Oras buvo persisunkęs benzinu,
o ji rūkė cigaretę ir judindama pirštus sklaide dūmus,
žaidė šešėliais ant žemės.
Vis iškvepdama orą su nikotinu
ir stebėjo žaižaruojančius nagus.
Tai buvo akimirka,
kai jautiesi tobulas,
kai nieko nemyli tik save
ir egzistuoji pats sau.
Diena. Ne. Naktis tada buvo.
Lyg ir eiline naktis.
Tvyravo tik nepakenčiamas mirties kvapas už sienos,
ten kažkur toliau nuo jos,
artejo nelaime,
bet mergina buvo tokia pat rami kaip ir tada,
kai viskas prasidėjo.
Ją kažkas saugojo.
Aplink nebuvo blogio,
juk taip sedėdama ji galejo gyvuoti amžinai,
BET . . .