Sidabrinė simfonija

Nemirs dar viltis paskutinė –
Skris į mėlyną lietų žvaigždžių.
O mėnulis – ėdikas širdžių
Jau vaivorykštei skendės naktinei.

Sidabrinė vaivorykštė švies
Apkabinusi mėlyną naktį,
Sidabrinėmis stygomis lies
Sidabrinės simfonijos taktus.

Ir širdis, ir viltis, ir svaja
Šoka lengvąjį dangišką šokį.
Aš į naktį ėjau ir per ją
Tu manęs negalėjai prišaukti...

Sidabru nakties muzika grieš,
Sidabriniais lašais nuriedės
Per mėnulio pablyškusį veidą
Sidabrinės simfonijos aidas.