Rašyk
Eilės (78131)
Fantastika (2307)
Esė (1553)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gal dešimtį minučių, o gal visą amžinybę sėdėjo Hamletas priešais ataušusios kavos puodelį. Mintys grūdosi galvon viena po kitos, kaip avių banda, bet nė viena iš jų nebuvo bent kiek padoresnė.
“Be darbo, štai ir be darbo…” - tokia įkyriausia mintis vis zvimbė ausyse. “Šaunuolis, ai, molodiec, prisivirei košės. Na, dabar kabink”. Ką čia beišmąstysi – murktelėjo vienu mauku visą kavą vaikinas ir išpėdino lauk iš pilkos kavinukės.

“Na, kur dabar?” - klausė pats savęs Hamletas,-“galiu į kairę, galiu į dešinę. Ir nieks man nieko nepasakys. O galiu ir iš vis niekur neiti. Tik nuo durų trupučiuką pasitrauksiu, kad į tą sušiktą kavinę visi galėtų įeiti. Laisvė! Štai ji – laisvė! Didinga, laukinė, svaiginanti, nuostabi ir… alkana…”

Ir vėl mūsų bičiulis paniuro. Juk jo dabar nė į labiausiai nusususį laikraštpalaikį nepriims. Redaktorius – per daug įtakingas paukštis Vilniuje – niekas nerizikuos priimti jo nemalonėn patekusio bepročio žurnalisto…

“Ech! - trenkė kepurę žemėn Hamletas (turėjo tokią vasarinę – su snapeliu) - jei laisvė, tai laisvė! Rascvetali jabloni i gruši…” - užbliovė jis pjaunamo veršio balsu. Nekokią klausą turėjo vaikinas, bet jeigu jau dainuodavo, tai visus prarėkdavo – ir sugadindavo bet kokią dainą. Turėjo tokį sugebėjimą…

Pradėjo rinktis žmonės. Žurnalistą pagavo įkvėpimas. Jis ėmė šokti pagal savo žodžius. Vieni juokėsi, kiti piktinosi. Bet policijos kol kas nesimatė. Kol kas.

“Vychodila, piesniu zavodila…” - toliau bliovė vaikinas. Ūmai toptelėjo – policija tai policija, bet jei kas greitąją iškvies? Ir kukuos jis tada beprotnamy gal visą gyvenimą… Tai būtų šefui džiaugsmo!.. Bet kas gi čia? Žvilgt į kepurę – ogi ten keli litai voliojasi! Ir žmonės dar mėto! Na, centus taip pat… Ėhė… Čia tai bent… Taigi jis gal per kokį pusvalandį surinks daugiau, nei visą dieną plušėdamas toje tūkstantį kartų prakeiktoje redakcijoje! Net kvapą vaikinui užgniaužė – kokios perspektyvos atsivėrė. Na, ir kvailas gi buvo jis iki šiol – vis stebėdavosi, iš kur tiek ubagų Vilniuje. Taigi, yra dar protingų žmonių pasaulyje. Ir jis tokiu nelauktai tapo. Vargas visko išmoko…

Kai nusibodo šokti, čiupo Hamletas savo kepurę ir suskaičiavo savo laimikį. Oho – dvidešimt du litai ir šimtas keturiasdešimt trys centai… Visai neblogai…

Tik netikėtai rožines svajones išblaškė kažkieno skvarbus žvilgsnis. Taip įdėmiai į žurnalistą žvelgė nedidukas žmogelis be galo apiplyšusiu švarku. “Ubagas” - pagalvojo Hamletas ir jau ruošėsi duoti litą.

- Na, biče, darbuojiesi? - girgždančiu ir be galo nemaloniu balsu paklausė žmogėnas. Noras duoti litą bemat praėjo.

- O ką? - paklausė žurnalistas.
- O tą. Mokėk nalogą.
- Ką, ką?
- Nalogą, kretine tu. Čia Susliko zona.
- Sus… kieno?
- Na, užteks. Jei per penkiolika sekundžių nesumoki, ateis kiti, o jie su tavim iš vis nekalbės. Poniatno?
- Poniatno… Tai yra, neponiatno. Kas čia, po velniais, darosi? Jau ir iš ubagų duoklę renka? Tai laikai…
- Iš karto matosi, kad frajeris. Iš ubagų visais laikais rinko. Mes tik iš pensininkų ir inteligentų nieko nerenkam. O tie, kas nors kiek uždirba, moka kaip geručiai…

Hamletui po truputį viskas aiškėjo. Jis greitai turėjo prisitaikyti prie pasaulio, į kurį pateko. Ir čia kilo jam nesuvaldomas noras pademonstruoti savo aktorinius sugebėjimus. Juk ne veltui trečioj klasėj Raudonkepuraitę vaidino:
- Tai štai… Dabar tu manęs klausyk… karbiuratoriau. Frankenšteiną pažįsti? Nepažįsti? Juo blogiau tau. O Drakulą? Irgi ne? Terminatorių? Kažką girdėjai? Na, ne taip jau blogai. Tai va – jie tik intendantai, aš jau nekalbu apie patį… e… Rotmistrą. Ir jeigu tu, ingrediente nelaimingas, neišgaruosi kaip kompaso spiritas iš čia per… šešiolika sekundžių… Esi matęs, kaip daromos korektūros?
- Ne-e…
- Pamatysi. Bet geriau nenorėk. Patariu draugiškai. Kaip sponsorius sponsoriui.
- Bet čia Susliko zona…
- Kokio dar Susliko?! Viskas perprogramuota, aišku? Tas tavo Suslikas tikras dekoderis, jei nieko nežino. Ir tu taip pat…
- Na, na…
- Aušinkis… O tai radiatoriai sprogs. Aišku?
- Aišku… - išblyškęs kaip žemė žiemą pralemeno valkata,- kas čia gali būti neaišku? Frankenšteinas, Goldenšteinas, Zilbermanas, Cukermanas… Kaip aš iš kart nesupratau… - nebaigęs nė kalbėti, žmogėnas buvo jau dingęs – greičiau, nei kompaso spiritas kad išgaruoja.

“Fu… - atsiduso Hamletas,- šį kart išsisukau. Na, užteks likimą už ūsų tampyti. Kas neskirta, tas neskirta.” Ir vėl vos neapėmė jo depresija, bet staiga užčiuopė vaikinas kišenėje pinigus… Cho-cho! Gyvename!
2003-08-02 18:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 20 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-07 17:02
India Spindesienė
nors sex'o nebuvo, man visvien patiko ;)
shaunuolis, Mars!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-07 12:52
Domas
Aš mačiau, kaip korektūra daroma... Tai pamatęs, berniukas tampa vyru :))))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-06 23:14
Odaliska
:-*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-06 17:54
viena skruzdėlė
chocho, šposaujame}:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-05 11:54
Cinikas
:))))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-04 00:58
Mastermind Hazord
Normaliai :))) “esi matęs, kaip daromos korektūros?“ :))))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą