Dienos mano- juodos mano mintys.
Kas išgirs jas? Kas jas besupras?
Taip sunku kaskart kažko netekti
naujai dienai krentant į rankas...
Surankiosiu mintis ir skausmą,
ir neviltį, taip primenančią viltį.
Durų visą naktį neužšausiu
ir paprašysiu nerimo nutilti.
Kartosiu maldą šimtąkart kartotą.
Burtažodžiu pavirs kiekvienas žodis.
Taip nepasodinsiu nerimo į sostą,
o juodą neviltį išmokysiu šypsotis.