-

Mano sąžinėj vinių nesuskaičiuosi,
Greitai taps ji vientisa žaizda,
Tai, kas pamiršta, išnyra netikėtai,
Serga siela nepagydoma liga
Baisia.

Atgailauti ir opas atverti skauda,
Senos žaizdos gelia gal mažiau;
Jos jau įsisiurbusios į kraują
Graužia tai, kas liko iš širdies,
Lėtai.

Sveikam kūne žuvus siela merdi,
Ta, kur turi amžinai gyventi,
Ta pati, kuriai išganymas išpranašautas buvo;
Taip, tai ji, kuriai likimas uodegą atsuko
Siųsdamas į mano kūną kryžiaus nešti.
Per apsnigtus erškėčių sodus:
Basai,
Alkanai,
Nedorai.
Baigsis greit kelionė užmarštin.