esam ištroškę

plyšta ląstelė
tam kad gimtų pasaulis
visatos dalijasi
energija
sūkuriuoja
kaupiasi ir nyksta,
kad virstų kita
meilė - tik emocija
pagardinta chemija
išskirta į kraują
nuplaukusi per visas kerteles
kvapas
prisilietimas
atidaro vožtuvus
chemija užvaldo
lyg narkomanai
ieškome dar ir dar
to jausmo
ir svajojam
energijos impulsais
švaistome
svajones ir norus, kurie
slaptais kodais skrajoja
begalybėje
švyti kodais
visata mums duoda tai
ko mes nenorime
duoda tai ko mes nekenčiame
tvyksnis apie neapykantą
tvyksnis apie skausmą
grįžta
ir mes geriame
energiją
geriame likimą
nes esam ištroškę
iki mirties