negimusio kūdikio maldos
per ploną membraną
nueina į dangų.
sugėrusios tylą
išgėrusios sielą
pamirko blakstienas
į motinos pieną.
ir rašo kaip moka,
su rašalo dulkėm
ant sienų pasaulio
kur telpa tik dvelksmas
vėjo ar tulpės.
į mažą undinę
į baltą leliją
esi neregėtai
stipriai įsivijęs.