dar vakar regis buvo silta ir jauku...
lyg pries akimirka...atrodo.. dar sedejome prie Juros...
kedeno shiltas vejas mano plaukus...
o siltas smelis silde musu kunus...
kiekviena tavo shilta zodi prisimenu dar shiandien......jie visdar glosto mano siela...
taciau jau siandien...lyja lyja lyja.....
ach....kaip nyku.....lietus nuplove tai kas buvo.....................
dabar zinau ....cia meiles nebebuvo...ir buti negalejo....
lietus negali jos nuplauti...
JI lieka tol kol mes ishliekam savimi...
JI.. amzina kaip jura.....
Taip! JI panashi i jura!
Jura mums duoda daug.......daug grozio ..gerio..malonumo....ji atgaivina...paguodzia......uzjaucia .....supranta..........
taciau ar gali jura duoti daug jai mes jai nieko nebeduodam.......?
Kartais mes nieko duoti nebegalim......
kartais ish musu atsiranda tas kuris nereikalauja nieko .
...kazkas ko nebenuplauja ir lietus..