gatvės muzikantė

Jos raudonos lūpos metė žodį:
-Mozart “Requiem” pats tobuliausias.
-Bandau, -priimu iššūkį aš.
Ir garsas sklinda kreivas ir šaižus,
Bet kaip, bet kur šokinėja gaidos.
Netobula- net nugara prakaituoja…
Keli kreivi pirštai spragsi tarsi į ritmą,
Ir nukapoja sutrikimą kelios metamos monetos,
Obuoliai.
Ir mirguliuoja akyse bedantės šypsenos.
Galva svaigsta, mina mano koja kitą koją.
Išsprūsta baubimas ir rėkimas ne į taktą.
Kaltinantys žvilgsniai, kurie šį vakarą
Per ilgai žiūrėjo į alaus bokalus.
-Mergiotė kurčnebylė, -rėkia girtas balsas.
Jis gitas, apsvaigusi visa tauta ir muzikuojantis miestas.
-Juk kurčnebyliai negroja fleitom, -mano advokatas.
Aš tai girdžiu, bet irgi negroju, -mąstau…
Einu namo.