Rašyk
Eilės (68805)
Fantastika (2088)
Esė (1649)
Proza (10011)
Vaikams (2367)
Slam (54)
English (1046)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kartais pasijunti, kad esi beribėje erdvėje, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Taip jaučiuosi ir aš. Sunku, tai sąmoningai suvokti tiesa? Sunku, žinau. Kai vakare užgęsta šviesos mažutėse dėžutėse ateina didi moteris – tamsa. Retkarčiais su gerais dalykais, o kartais su neužmirštamais. Tie dalykai sapnai, kurie nubloškia tave į nežinomas erdves pajusti kitokį gyvenimo skonį dešimčiai valandų. Taip pasijaučiau ir aš, tik nesupratau ar, tai realybė ar, tik migla, kuri dengia akies obuolį?
Visur rūkas, tamsu. Tolumoje girdisi ošimas ir bangavimas, kuris tarsi atsitrenkia i kokį nors bokštą. Užlieja savo sūriomis ašaromis ir atsitraukia ir taip keletą kartų. Vėliau šėlstančios bangos pasikviečia savo bičiulį vėją, kad didesnį sąmišį sukeltų, mažytėje žemės ar erdvės dalyje. Nenorėjau eiti ir pažiūrėti, kas ten vyksta, bet tarsi begalinės jėgos ranka mane stumte stumia to žaižaruojančio garso link. Eidama tikslo link jaučiuosi kaip drebulės lapelis purtomas švelnučio vėjelio.
Siauras takelis veda ties milžinišku akmeniu, kuris dengia tą jūros siaubūnę. Einu arčiau ir arčiau, vis artėju, kol įbrendu į raudoną jūrą, kuri tarsi  sukrešėjęs kraujas. Šaltas vanduo taškosi į pėdos kaulą, lyg elektra krėstų taip aštriai, taip aštriai. Bet keliauti į priekį nenustoju. Kojos mindo akmenėlius esančius jūros dugne jie tarsi aštrus peilis bado padus. Taip ir norisi rėkti liaukitės! Jau įbridau iki pusės, nieko negaliu padaryti . Jaučiu, kad mane kažkas tempiasi žemyn į jūros požeminę karalystę. Jūros dugnas tarsi nenušlifuotas ledas šaltas ir graublėtas.
Grimztu į dugną ir per keleta sekundžių praeina  visi svarbiausi ir gražiausi mano gyvenime buvusieji įvykiai. Paskutinį kartą atsidūstu ir pajuntu, kai paskutinė arterija sutvinksi dar kartą duodama ženklą, tu nustoji gyventi... Tik po kiek laiko prarandi sąmonę ir užmerki akis. Tave nusinešė, tavęs čia nėra. Ištrynė tave iš gyvųjų tarpo . Matyt lemta jūrai tave praryti. Ar sunku mirti? Atvirkščiai kaip tik gera, prisimeni gražius dalykus, kurie tau nutikę, tą sekundę pagalvoji kiek daug galėjai pakeisti toje spalvotoje dėžutėje. Tai nebaisu. Tu tik iš vienos erdvės pereini į kitą. Tik naujojoje nerasi nei draugų, nei artimųjų, juk su tuo susitaikyti galima. Pati žinau, ką reiškia netekti tau kažko artimo. Tau sunku, labai sunku. Atrodo širdis pasidalins į dvi dalis, kai matai tau mylimą žmogų, ar gyvūną mirštantį. Juk nesvarbu ar jis gyvūnas ar žmogus? Paguodžia tai, kad tavyje išlieka prisiminimai, kurie neišdildomi, bei meilė, kuri neišblės. Juk nieko amžino nebūna . Tiesa? Paliekant pasaulį blogai tai, kad artimieji gyvųjų tarpe nerimauja dėl tavęs, lieja skaudžias ašaras. Sunku, tai kad negali pranešti mama, tėti ar broli man viskas gerai, nesijaudinkit.
Viskas nurimo. Įsivyravo tyla ir visa lyg nusitušavo balta spalva. Netikėtai pašoku iš lovos, perbaukiu ranka per kaktą ir pamatau prakaito lašelius. Apsidairau keletą kartų į dešinę, kairę, į viršų dar žemyn. Įsižnybiu, jaučiuosi tikra. Keista. Viską apmąstau. Naktis, tamsu. Į lango skardą barbena lašeliai. Naktis vėjuota, ir dar prieš tinklainei pradedant fiksuoti aplinką mane nutvilkė absoliučios laimės pojūtis. Supratau, kad tai buvo pats tikroviškiausias sapnas, kokį tik sapnavau. Retkarčiais gerai, kad tikrovė būna įsivaizduojama iliuzija. Džiaugiuosi, kad esu čia su jumis ir dar ilgai būsiu. Nes čia dar turiu ką nuveikti, bei yra žmonių, kuriems manęs reikia. Manau supratote, ką šiuo kūriniu norėjau pasakyti, kad mirtis ne pagrindinė išimtis, kai tau yra sunku ir negera.
2008-03-06 20:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-06 21:38
Jasminees
As rasiau ;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą