Man dažniau reikia pabūti gryname ore

Išėjau iš namų tarsi apdujus - patamsėjusiais paakiais, suglebusiomis rankomis, sutrūkinėjusiomis lūpomis. Kiek daug žalos daro ištisas sėdėjimas prie kompiuterio. Dieną - darbe, vakare - studijose, naktį - namie. Ištisos dienos, savaitgaliai, mėnesiai prie mirgančio plokščio monitoriaus. Nė nepajutau kaip aplinka iš gyvo draugų rato susiaurėjo iki vieno švytinčio ir garsus leidžiančio daikto. Viskas virto vientisu klaviatūros monologu. Tik sau vienai bežadanti - reikia atsitraukt, nors minutėlei, pailsėt, išeit kur nors iš kambario, tik kuo toliau nuo šito pražūtingo daikto.
***
O lauke kone aklai apakinta prisimerkiu. Kaip pilka pelė išlindusi iš po ilgo tūnojimo dulkių užneštam urve po medinėm girgždančiom grindim. Grynas vėjo gūsis stipriai kilstelėjo plaukus. Kiemo gale išvydau skubančius spalvingus žmones. Šalia ant medžio šakų kerojo išsprogę pūkuoti kačiukai. Kur ne kur balų paviršiuje atsispindėjo mėlyna dangus.  Giliai įkvėpusi nusišypsojau sau. Pavasaris. Ore čiulbėjo žvirbliai. Vėsu. Namų šešėliai žaidžiantys šviesos rate. Arogantiškai besilaižantis koją riebus kaimynų katinas.
***
Užrakinusi lauko duris aš išėjau ilgam.