Ruduo

Ruduo. Pilki namai ir pilkos šlapios gatvės
Ir lapų jūroj kiemsargiai lyg vieniši laivai.
Ruduo atėjo. Šaltos dienos. Dar šaltesnės naktys.
Per lietų namatau tavęs. Ir tu manęs nebematai.

Ruduo. Išskrido paukščiai. Tiktai juodos varnos
Dar laukia. Saugo. Tikis. Aš viena iš jų.
Lig kaulų smegenų sulytas spalio tarnas.
Pabėgt su paukščiais noriu. Negaliu. Jau per vėlu.

Jau per vėlu. Ruduo mane įsupo
Į savo vystyklus iš rūko, iš miglos ir darganų
Ir tiek nedaug reikėjo, tiek nedaug tetrūko -
Tik vieno saulės spindulio iš tavo mėlynai pilkų akių.

Ruduo šlapia ranka sugniaužęs mano delną,
Per pilką miestą vedasi mane. Kodėl einu? - nesuprantu.
Lietaus lašai upeliais srūva veidu…
Lietaus lašai. Kaip ašaros. Atrodo, kad verkiu.